close
Pereiti prie turinio

Estremadūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Estremadūra
Extremadura
Estremadūros vėliava Estremadūros herbas
BERJAYA
ValstybėIspanijos vėliava Ispanija
Administracinis centrasMerida
Provincijų skaičius2
PrezidentasJosé Antonio Monago
Gyventojų (2021 m.)1 061 636[1]
Plotas41 635 km²
Tankumas (2021 m.)25 žm./km²
Tinklalapis
BERJAYA VikitekaEstremadūraVikiteka

Estremadūra (isp. Extremadura) – Ispanijos Karalystės autonominis regionas. Išsidėstęs Ispanijos vakarinėje dalyje, prie Portugalijos pasienio. Sostinė – Merida. Oficiali kalba – ispanų. Plotas – 41 635 km².

Estremadūros paviršius kalnuotas, išraižytas Tacho, Gvadianos upių ir jų intakų. Daug tvenkinių. Šiaurėje Estremadūra siekia Centrinės Kordiljeros, pietuose – Siera Morenos kalnus; rytuose – Siera de Gvadalupės kalnai.

BERJAYA
Dirbami laikai Magaselos apylinkėse
BERJAYA
Romėnų amfiteatras Meridoje

Klimatas subtropinis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 9 °C, liepos 25 °C. Per metus iškrinta 400–600 mm kritulių. Įkurtas Monfragvės nacionalinis parkas.

Estremadūra – ekonomiškai viena silpniausių Ispanijos sričių. Čia kasamos geležies, urano rūdos. Veikia Almaraso branduolinė elektrinė (galia 1860 MW), Alkantaros hidroelektrinė (912 MW).

Vystoma maisto, odos pramonė, medienos apdirbimas. Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis. Drėkinamose žemėse auginami kviečiai, kukurūzai, vilnamedžiai, vynmedžiai, alyvmedžiai, kamštiniai ąžuolai, vaismedžiai, pomidorai, tabakai. Veisiamos kiaulės, avys, galvijai, ožkos. Turizmas.[2]

Krašto pavadinimas kildinamas arba iš lot. Extrema Dorii („toliau [už] Duero“) arba laikomas isp. extremo vediniu, žyminčiu tolimiausią karalystės pakraštį.[3][4]

XII–XIII a. atkariauta iš maurų, dalis Estremadūros priklausė Leono, kita dalis (t. p. vadinta Estremadūra) – Kastilijos karalystėms. Valdant Kastilijos ir Leono karaliui Ferdinandui III abi buvo sujungtos.