Spalio 11

Spalio 11 yra 284-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 285-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 81 diena.

Informacija

Šventės

(kol kas neįvestos)

Vardadieniai

Germanas – Rimgaudas – Daugvydė – Zinaida – Zina

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1315 – lietuvių atsitraukimu baigėsi Kristmemelio mūšis (pasidėjo rugsėjo 25 d.);
• 1658 – Verkių mūšis: Jungtinės ATR ir kazokų pajėgos pralaimėjo Maskvos kariuomenei.
• 1858 – Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku kreipėsi į savo vyskupystės dekanatus ir paragino skleisti blaivybę. Ši diena laikoma Blaivybės sąjudžio pradžia;
• 1919 – atkurtasis Vilniaus universitetas pavadinamas Stepono Batoro vardu;
• 2001 – įkurtos Lietuvos Lauko pajėgos.

Gimimo dienos

• 1610 m. – Jonas Božimovskis, religinių raštų rengėjas, Biblijos vertėjas (m. 1673 m.).
• 1827 m. – Mykolas Miežinis, Lietuvos kalbininkas, kunigas (m. 1888 m.).
• 1839 m. – Jonas Mykolas Burkus, liaudies poetas (m. 1919 m.).
• 1852 m. – Vladislovas Paliukaitis, Romos katalikų kunigas Lietuvoje ir Lenkijoje, draudžiamos lietuviškos spaudos platintojas (m. 1929 m.).
• 1884 m. – Stasys Puodžiūnas, vargonininkas, chorvedys, muzikos mokytojas.
• 1906 m. – Jonas Dagys, Lietuvos botanikas, augalų fiziologas (m. 1993 m.).
• 1909 m. – Artūras Jurgutis, Lietuvos anatomas, antropologas, medicinos mokslų kandidatas (m. 1967 m.).
• 1912 m. – Antanas Giedraitis, vargonininkas, chorvedys, pedagogas, dainininkas (tenoras).
• 1917 m. – Vaclovas Bernotėnas, 16-osios Lietuviškosios divizijos karininkas, kapitonas, Tarybų Sąjungos didvyris (m. 1978 m.).
• 1918 m. – Pranas Gavėnas, SDB, Romos katalikų vienuolis salezietis, leidėjas, rašytojas, vertėjas, visuomenininkas (m. 2000 m.).
• 1925 m. – Adolfas Kikilas, Lietuvos irklavimo treneris, Lietuvos karys savanoris (m. 2001 m.).
• 1928 m. – Saulius Sondeckis, smuikininkas, dirigentas, orkestrų vadovas, profesorius.
• 1929 m. – Eugenijus Katinas, Lietuvos chirurgas onkologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras (m. 1994 m.).
• 1940 m. – Inocentas Stragis, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1944 m. – Jonas Boruta, jėzuitas, Telšių vyskupas emeritas, Telšių miesto Garbės pilietis, 2021 m. Laisvės premijos laureatas (m. 2022 m.).
• 1949 m. – Marija Žarkauskaitė, šiuolaikinė lietuvių rašytoja, poetė.
• 1950 m. – Algimantas Remeikis, Lietuvos ir Šilalės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m.:
  • Birutė Kazimiera Salatkienė-Puniškytė, Lietuvos istorikė, archeologė, pedagogė.
  • Edvinas Kriščiūnas, Lietuvos ir Pagėgių savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Laimutė Šatienė, Jonavos rajono politinė veikėja.
  • Vida Kuzminskienė-Idzelytė, choro dirigentė ir pedagogė.
  • Vytautas Kazakevičius, Lietuvos archeologas, habilituotas daktaras (m. 2005 m.).
• 1953 m. – Antanas Levickas, pedagogas, Lietuvos ir Kelmės rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1957 m. – Valentinas Mitė, Lietuvos žurnalistas (m. 2021 m.).
• 1958 m. – Antanas Teresas, Lietuvos ir Šiaulių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1959 m. – Romas Majauskas, ūkininkas, Lietuvos ir Kauno rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1965 m. – Roma Žentelienė, kultūros darbuotoja, Lietuvos ir Birštono savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja.
• 1970 m. – Tomas Skrupskas, Lietuvos ir Prienų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1979 m. – Donatas Imbras, daugkartinis Lietuvos, Europos ir Pasaulio vicečempionas, karatė Kiokušin mokyklos ir sporto klubo „Budora” prezidentas.
• 1984 m.:
  • Jeronimas Milius, Lietuvos dainininkas, grupės Soul Stealer vokalistas, 2008 m. Lietuvos atstovas Eurovizijoje.
  • Michailas Anisimovas, Lietuvos krepšininkas, žaidžiantis Vilniaus „Lietuvos Ryte“.
  • Ričardas Šumila, Lietuvos dirigentas, nuo 2019 m. vyriausias LNOBT dirigentas.
• 1985 m. – Liudas Mikalauskas, Lietuvos dainininkas (bosas), Lietuvos muzikų sąjungos narys, Kauno muzikinio teatro solistas bei daugelio tarptautinių konkursų laureatas.

Mirtys

• 1922 m. – Antanas Biržiška, Lietuvos gydytojas, visuomenės veikėjas (g. 1855 m.).
• 1971 m. – Valentinas Gustainis, žurnalistas, sociologas, publicistas, vertėjas, filosofas ir rašytojas. Vienas pirmųjų tarpukario Lietuvoje žurnalistų profesionalų (g. 1896 m.).
• 1975 m. – Pranas Markauskas, vargonininkas, chorvedys ir pedagogas (g. 1913 m.).
• 1992 m. – Stanislovas Mikulionis, Lietuvos architektas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1935 m.).
• 1994 m. – Bronius Budriūnas, lietuvių kompozitorius, choro dirigentas, vargonininkas, pedagogas. (g. 1909 m.).
• 1999 m. – Kazys Daugėla, Lietuvos inžinierius geodezininkas, fotografas, knygų autorius (g. 1912 m.).
• 2000 m. – Vladas Dautartas, Lietuvos rašytojas, eseistas, dramaturgas (g. 1927 m.).
• 2008 m. – Vaclovas Tamašauskas, ilgametis Šiaulių Šiaulių dramos teatro aktorius. Sukūrė per 120 vaidmenų. 2004 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (g. 1924 m.).
• 2010 m. – Juozas Lazauskas, Lietuvos agronomas (g. 1931 m.).
• 2023 m. – Algirdas Žemaitaitis, lietuvių chemijos inžinierius technologas (g. 1944 m.).
• 2024 m. – Algimantas Gudaitis, Lietuvos vertėjas (g. 1934 m.).
• 2025 m. – Kęstutis Šapka, Lietuvos lengvosios atletikos sportininkas (g. 1949 m.).

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 1881 – amerikietis Deividas Hendersonas Hiustonas užpatentavo pirmąją fotojuostelę;
• 1899 – prasidėjo Būrų karas;
• 1962 – prasidėjo II Vatikano susirinkimas, atšaukęs privalomą mišių laikymą lotynų kalba;
• 1984 – JAV astronautė Keitė Salivan (Dr Kathryn Dwyer Sullivan) kosminio skrydžio metu išėjo į atvirą kosmosą (pirmoji iš amerikiečių moterų).

Gimimo dienos

• 1671 m. – Frederikas IV, Danijos ir Norvegijos karalius nuo 1699 iki 1730 m (m. 1730 m.).
• 1806 m. – Aleksandras Karadžiordževičius, 1842–1858 m. Serbijos kunigaikštis (m. 1885 m.).
• 1848 m. – Adolfas Alunanas, latvių dramaturgas, aktorius, režisierius. Latvių nacionalinio teatro pradininkas (m. 1912 m.).
• 1881 m. – Hansas Kelzenas, teisininkas, vienas ryškiausių XX a. teisėtyrininkų, teisės teoretikas, teisės filosofas (m. 1973 m.).
• 1884 m.:
  • Eleonora Ruzvelt, JAV pirmoji ledi 1933 – 1945 m. Palaikė savo vyro, JAV prezidento Franklino D. Ruzvelto vykdytą Naujojo kurso politiką (m. 1962 m.).
  • Friedrich Karl Rudolf Bergius, 1931 m. Nobelio chemijos premijos laureatas (m. 1949 m.).
• 1885 m. – Fransua Moriakas, prancūzų rašytojas. Prancūzijos instituto prancūzų akademijos akademikas. 1952 m. suteikta Nobelio literatūros premija (m. 1970 m.).
• 1918 m. – Jerome Robbins, amerikiečių kino režisierė ir choreografė, kurios darbai buvo naudojami nuo klasikinio baleto iki to laiko muzikinių teatrų spektaklių. Jos garsiausi choreografiniai darbai: On the Town, High Button Shoes, The King And I, The Pajama Game, Bells Are Ringing, West Side Story, Gypsy: A Musical Fable ir Fiddler on the Roof (m. 1998 m.).
• 1930 m. – Daniel Jerome Kelly, muzikantas, The Kelly Family narys ir tėvas (m. 2002 m.).
• 1937 m. – Bobis Čarltonas, Anglijos futbolininkas (m. 2023 m.).
• 1956 m. – Nikanoras Duartė Frutos, dabartinis Paragvajaus Respublikos prezidentas 2003–2008 m.
• 1965 m. – Nicola Zingaretti, Italijos politikas, buvęs Europos parlamento narys, šiuo metu vadovaujantis Romos provincijai.
• 1978 m. – Karlušas Manuelis Gosalvesas Alonzas, geriau žinomas kaip Kali – Angolos futbolininkas, rungtyniaujantis gynėjo pozicijoje.
• 1982 m. – Salim Stoudamire, amerikiečių krepšininkas.
• 1983 m. – Ruslanas Olegovičius Ponomariovas, Ukrainos šachmatinkas ir buvęs FIDE pasaulio čempionas.

Mirtys

• 1294 m. – Roger Bacon, anglų pranciškonas, vadintas „nuostabiuoju daktaru“ (Doctor mirabilis), nors tebuvo tik magistras. Studijavo Oksforde ir Paryžiuje, apie 1256 m. įstojo į pranciškonų ordiną ir dėstė Oksfordo universitete, ypač garsėjo kaip gamtininkas (g. 1214 m.).
• 1303 m. – Bonifacas VIII, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1294 m. gruodžio 24 d. iki mirties (g. 1235 m.).
• 1531 m. – Huldrych Zwingli, Ciūricho protestantų lyderis. Ciūricho reformacijos judėjimas kartu su Ženevos reformacijos judėjimu sudarė pagrindą Reformuotai bažnyčiai. Nepriklausomai nuo Liuterio, Cvinglis priėjo panašių išvadų studijuodamas Šventąjį Raštą iš mokslininko humanisto pozicijų (g. 1484 m.).
• 1705 m. – Guillaume Amontons, prancūzų fizikas ir mokslinių instrumentų išradėjas. Smarkiai patobulino barometrą, psichrometrą ir termometrą (g. 1663 m.).
• 1889 m. – Džeimsas Preskotas Džaulis, anglų fizikas, Londono karališkosios draugijos narys (g. 1818 m.).
• 1963 m. – Jean Maurice Eugène Clément Cocteau, prancūzų poetas, dramaturgas, tapytojas ir prodiuseris (g. 1889 m.).
• 1986 m. – Džordžas Diumezilis, prancūzų lyginamosios kalbotyros studijų specialistas, labiausiai žinomas dėl savo suverenumo sferų ir galios analizės senovės indoeuropiečių religijoje ir visuomenėje. Jis vienas iš labiausiai nusipelniusių asmenų mitologijos, kaip socialinių mokslų šakos susiformavime, ypač dėl trijų dieviškojo suverenumo sferų teorijos, atspindinčios tris visuomenės socialines klases (g. 1898 m.).
• 1996 m. – William Spencer Vickrey, 1996 m. Nobelio ekonomikos premijos laureatas (g. 1914 m.).
• 2008 m. – Vija Artmanė, latvių kino ir teatro aktorė, TSRS liaudies artistė (1969), viena žymiausių tarybinių aktorių (g. 1929 m.).
• 2019 m.:
  • Robert Forster, JAV aktorius (g. 1941 m.).
  • Aleksejus Leonovas, TSRS lakūnas – kosmonautas, pirmasis žmogus, išėjęs į atvirą kosmosą, dailininkas, aviacijos generolas majoras (g. 1934 m.).