Provenas – Vikipedija

Provenas pranc. Provins

Miesto centras

Provenas 48°34′0″ š. pl. 3°18′0″ r. ilg. / 48.56667°š. pl. 3.30000°r. ilg. / 48.56667; 3.30000 (Provenas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Il de Fransas
Departamentas	Sena ir Marna

Gyventojų (2016)	12 269
Plotas	47,7 km²
Tankumas (2016)	257 žm./km²
Altitudė	91 m

Vikiteka	Provenas

Kirčiavimas	Provènas^[1]

UNESCO	(angl.) (pranc.): 873

Provenas (pranc. Provins) – miestas Prancūzijoje, Il de Franse, Senos ir Marnos departamente, 77 km į pietryčius nuo Paryžiaus. Yra geležinkelio stotis, plentai į Paryžių, Meleną, Trua, Sansą. Svarbus rožių auginimo centras. Vystoma maisto (konditerijos, vynininkystės) pramonė.

Provene gerai išlikusi viduramžių architektūra: gynybinės sienos, Cezario bokštas, Šv. Kiriako bažnyčia (XII a., su XVII a. kupolu).

Miestas garsėja senovine tradicija – Šampanės mugėmis. XIII a. čia jos buvo galbūt didžiausios visoje Prancūzijoje. Provene pradėtos auginti iš Levanto kryžininkų atvežtos rožės. Miesto architektūra statyta taip, kad tiktų talpinti dideles muges.

2001 m. Provenas dėl savo architektūros įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Šventė prie miesto sienų
Cezario bokštas
Šv. Kiriako bažnyčia

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Provènas.

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Prancūzijoje

Šiaurės ir vakarų	Mon Sen Mišelis (1979) · Amjeno katedra (1981) · Sen Saven sur Gartampo abatija (1983) · Reimso katedra, buvusi Šv. Remigijaus abatija ir To rūmai (1991) · Belgijos ir Prancūzijos varpinės (2005, kartu su Belgija) · Havras – Ogiusto Perė atstatytas miestas (2005) · Šiaurės-Pa de Kalė kalnakasybos regionas (2012) · Šampanės kalvos, vyndarystės vietos ir rūsiai (2015) · Karnako megalitai ir Moribhano pakrantės (2025)	Prancūzijos vėliava

Vidurio	Šartro katedra (1979) · Versalio rūmai ir parkas (1979) · Fonteblo rūmai ir parkas (1981) · Paryžius, Senos pakrantės (1991) · Buržo katedra (1992) · Luaros slėnis tarp Siuli prie Luaros ir Šalono (2000) · Provenas – viduramžių mugių miestas (2001) · Didieji Europos SPA miestai (Viši) (2021, kartu su kitomis šešiomis valstybėmis)

Rytų	Vezlė abatija ir kalva (1979) · Cistersų Fontenė abatija (1981) · Ark e Senano druskos gamyklos (1982) · Plas Stanislas, Plas de la Karjė ir Plas d’Aljans Nansi mieste (1983) · Strasbūras, Didžioji sala (1988) · Liono istorinės vietos (1998) · Priešistoriniai Alpių namai ant polių (2011, kartu su penkiomis kitomis valstybėmis) · Burgundijos teruarai (2015) · Šen de Pui - Limanjos sprūdžio tektoninė vietovė (2018) · Pirmojo pasaulinio karo palaidojimų ir aminties vietovės (2023, kartu su Belgija)

Pietų ir Korsika	Priešistorinės vietovės ir dekoruoti urvai Vėzerio slėnyje (1979) · Arlio romėnų ir romaniškieji paminklai (1981) · Romėnų teatras su apylinkėmis ir triumfo arka Oranže (1981) · Porto įlanka: Pianos kalankės, Džirolatos įlanka ir Skandolos gamtos rezervatas (1983) · Gardo tiltas (romėnų akvedukas) (1985) · Avinjonas: Avinjono Popiežių rūmai, vyskupų rūmai ir Avinjono tiltas (1995) · Midi kanalas (1996) · Karkasono įtvirtintas miestas (1996) · Sent Emiljono jurisdikcija (1999) · Pirėnai-Monte Perdidas (1997, kartu su Ispanija) · Bordo, Mėnulio uostas (2007) · Albi: vyskupų miestas (2010) · Kosai ir Sevenai, Viduržemio regiono agropastoralinis kultūrinis kraštovaizdis (2011) · Dekoruota Pont d'Arko ola, žinoma kaip Šoveto Pont d'Arko grota Ardeše (2014) · Nica, žiemos kurortas Žydrojoje pakrantėje (2021) · Korduano švyturys (2021) · Maison Carrée Nimo mieste (2023)

Visa šalis	Šv. Jokūbo keliai Prancūzijoje (1998) · Vaubano gynybiniai įtvirtinimai (2008) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (2016、kartu su 6 kitom valstybėmis)· Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščiai bukų miškai (2021, kartu su 19 kitų valstybių)

Ne Europoje	Reunjono salos Pitonai, apskritimai ir stulpai (2010) · Taputapuatea (2017, Prancūzijos Polinezija) · Prancūzijos pietų žemės ir jūros (2019) · Pelė ugnikalniai ir miškai ir Šiaurės Martinikos pitonai (2023, Martinika) · Te Henua Enata – Markizų salos (2024, Prancūzijos Polinezija)

Nematerialaus paveldo objektai