Pliateriai (vok.Plater, Plaeter) – Lietuvosbajorų magnatų giminė, turinti grafų titulą ir atskirą herbą (Herb Plater). Devizas lotynų kalba: Melior mors macula (Geriau mirtis negu negarbė). Susiskirsčiusi į dvi šakas: Broel Plater ir Zyberg Plater. Herbas – aukso spalvos skydas, per kurį skersai eina trys raudonos juostos. Tokia pat juosta eina nuo dešiniojo skydo krašto iki kairiojo apačios.
Giminė kilusi iš Šveicarijos Broel apylinkių ir Vestfalijos (Vokietija), kur 1180 m. pirmakart paminėtas Humpertus von dem Broel genannt Plaeter (Broel, pramintas Plater) laikomas visų Platerių protėviu. Į Lietuvą Pliateriai atėjo per Livoniją.
Giminės atstovai turėjo įvairias, bet panašias pavardes: Vokietijoje – Plater-Syberg, Plater -Sieberg, Plater-Zyberk, Zyberg – Plater, Lenkijoje – Broel Plater, Plater Broel bei Plaeter, Belgijoje – Plater Zyberk, Lietuvoje – Pliateris, Latvijoje – Plāters, Plioteris, vėliau Платер-Зиберг. Šaknies balsio kitimas salygotas vokiškos rašybos ypatybe – ae atitinka ä, tariama kaip tarpinis garsas tarp ia ir io .
Livonijoje šios giminės atstovai įsikūrė XIII a. Jų proprosenelis buvo Livonijos ordino riteris Hereboldas Pliateris (von dem Broele gennant Plater). Vienas Pliaterių 1292 m. buvo Livonijos maršalas, jo sūnus – Dinaburgo (Daugpilis) komturas, Liksnos dvaro šeimininkas. Livonijai tampant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalimi, Henrikas Pliateris buvo Livonijos delegacijos narys, o jo brolis Vilimas (Vilhelmas) Pliateris dalyvavo Žygimanto Augusto ir Stepono Batoro karuose su Maskva. Daugelis Lietuvos kariuomenėje tarnavusių Pliaterių už tarnybą gavo žemės ir įsikūrė Lietuvoje. Septyni iš jų 1695–1795 m. buvo Lietuvos senatoriai, keli Abiejų Tautų Respublikos Seimų atstovai. Jie turėjo dvarų Rytų Lietuvoje ir Žemaitijoje. Tačiau Pliateriai daugiau garsėjo ne savo turtais, o patriotizmu ir ypatingu garbės suvokimu.
Kazimieras Konstantinas (1746–1807) – seniūnas, kaštelionas, rašytojas, Targovicos konfederacijos narys, Lietuvos pakancleris (1791-1795), viešai reikalavęs panaikinti baudžiavą. Už nuopelnus valstybei gavo Daugėliškio dvarą, kur ir mirė. Jis buvo paskutinis, valdęs Daugėliškio seniūniją ir dvarą su 27 kaimais ir 12 palivarkų. Dvarą sudarė mediniai rūmai su flygeliais (pamatai akmeniniai, stogas dengtas lentelėmis). Juose buvo 40 kambarių, kelios virtuvės. 7 namai buvo skirti tarnams. Buvo unikali 15 tūkst. tomų biblioteka. Dvaro rūmus supo parkas, kuriame augo reti augalai. Turėjo šešis sūnus:
Dvarą (dabar Didžiadvario kaimo teritorija) Pliateriai nusipirko 1636 m. (kitais šaltiniais – dvaras ir žemės giminei perėjo 1669 m. mirus paskutiniam Radvilų šakos atstovui Boguslavui Radvilai). Mūriniai dviejų aukštų rūmai pastatyti apie 1780 m. ir išstovėjo maždaug iki 1865 m., po to neprižiūrimi palaipsniui sunyko.
Mykolas Pliateris – kartu su žmona Stefanija Petuchova Pliateriene valdė Degulių dvarą prie geležinkelio stotelės iš Utenos į Vilnių (anksčiau dvaras priklauses Morikoniams). Dvarui priklausė Ignapolio ir Noliškėlių palivarkai. Per 1831 m. sukilimą prie dvaro įvyko sukilėlių kautynės su rusų kariuomene, kuriose Emilija buvo sužeista. Dvaras sudegintas, jo savininkai ištremti.
Dvaras perėjo Pliaterių valdymui, kai ankstesnio dvarininko Tado Žabo (lenk.Tadeusz Żaba) duktė Apolinarija Žaba XVIII a. ištekėjo už Pliaterių giminės atstovo.
1841 m. ta pati Apolinarija pardavė dvarą Ignacijui ir Idalijai Pliateriams, kurie ir pastatė išlikusį dvarą (rūmus, oficiną, arklidę, parką) tarp 1845 ir 1855 m.
Mykolas Pliateris-ZyberkasJungtinis Pliaterių-Zyberk herbas
Mykolas Pliateris-Zyberkas (lenk.Michał Plater-Zyberk, 1777–1862) – kartu su broliu Liudviku Augustu dalyvavo 1794 m. sukilime, civilinis Vilniaus vicegubernatorius, paveldėjo dideles Didžiosios Indricos valdas Daugpilio apylinkėse.
1803 m. vedė Jono Tadeušo Zyberko iš Višlingo (angl.John Thaddeus Syberg zu Wischling) vienintelę dukrą, Susten namų baronienęvon KleistIzabelė Helena von Zyberk (1785–1849). Gavo imperatoriaus Aleksandro I leidimą apjungti pavardes ir tapo Pliaterių-Zyberkų šakos pradininku. Apjungė žmonos Pilskalnės, Kazimiriškių ir kt. dvarus (viso apie 1700 kvadratinių km su 15 tūkst. gyvų dūšių) ir savo (Daugėliškio valdytojo Konstantino Kazimiero sūnaus) dvarus. Pas juos augo Emilija Pliaterytė.
1862 m. Henrikas Pliateris-Zyberk įsigijo Kurtuvėnų žemes. Vietoje senųjų dvaro rūmų pastatyti nauji. Pertvarkytas ir juos supęs parkas.
Liudvikas Pliateris – buvo vedęs Teresę Zamoiską, sumaniai vadovavo dvaru, rūpinosi miestelio gerove. Buvo įrengta apie 400 tvenkinių, veikė aktyvus kultūros centras.
Teodoras Pliateris (1836–1899 m.) – būdamas 18 metų nelaimingai nukrito nuo arklio, susitrenkė galvą ir 40 metų išbuvo psichiniu ligoniu. Daugiau palikuonių ši šaka neturėjo.
Adomas Pliateris (1836–1909 m.) 1880 m. šalia senojo dvaro pastatė vilą „Genovefa“Genovaitės vila Švėkšnos dvare, pavadintą žmonos Genovaitės vardu. XIX a. pabaigoje iš Ksavero ir Onos Podbereskių įsigijo Veprių dvarą. Tuometinė dvaro sodyba buvo vienaaukštė, o prie jos vakarinės sienos pristatytas dviaukštis penkiaašis, stačiakampio formos pastatas su keturių kolonų portiku jai suteikė rūmų išvaizdą. Pliateriai dvarą ir parką išplėtė, pastatė spirito varyklą. Su Genovaite turėjo du sūnus:
_-_panoramio.jpg)
.jpg)
Lenkų bajorų Pliaterių herbas
Jungtinis grafų Pliaterių-Zyberk herbas
