Demetra

Demetros biustas. I a. pr. m. e., Egiptas

Demetra (sen. gr. Δημήτηρ, Dēmētēr ar sen. gr. Δαμάτηρ, Dāmātēr) – graikų mitologijoje Krono ir Rėjos duktė, žemės derlingumo ir žemdirbystės deivė, vedybų saugotoja. Ji yra pažadinima kaip sezonų atnešėja Homeriškajame himne, tarsi subtilus ženklas, kad ji buvo garbinama dar ilgai prieš tai, kol pasirodė Olimpo dievai. Demetra ir jos duktė Persefonė buvo eleusinietiškų misterijų centrinės figūros, kurios taip pat buvo ankstesnės už Olimpo panteoną. Su Jasionu susilaukė Pluto, turto personifikacijos.

Etimologija

Dėl žodžio kilmės yra iškeltos kelios hipotezės:

• da- yra ikiindoeuropietiškas žodis, reiškiantis „žemė“, o mētēr – graikiškas, reiškiantis „motina“ (t. y., „Motina Žemė“), tačiau tai, kad da- reikštų žemę, nėra jokių požymių;
• žodį bandyta laikyti ilyrišku ir sieti su alb. dhe „žemė“;
• bandyta atstatyti hipotetinę formą *Das-matēr, kur šaknis das- būtų iš ide. *dem- „namas“ (t. y., „namų motina“);
• šaknį dem- bandyta aiškinti kilus iš pirminės formos ide. *d^hǵ^hōn- „žemė“.

Kilmė

Poseidonas kartą persekiojęs Demetrą, jos archajiškoje formoje kaip deivę kumelę. Ji priešinosi Poseidonui bandydama pasislėpti karaliaus Onkijo arklių bandoje, bet negalėjo užmaskuoti savo dieviškumo. Poseidonas pasivertė eržilu ir paėmė ją. Iš jų sąjungos gimė Arionas, arklys suprantantis žmonių kalbą. Demetra pažodžiui „įsiutusi“ („Demetra Erinys“) puolime, bet nusiplovusi savo pyktį Ladono upėje („Demetra Lousia“). Arkadijoje istoriniais laikais Demetra buvo garbinama kaip deivė su arklio galva.

Graikų tradicinėje etimologijoje De- buvo siejamas su Demetros epitetu Deo ir kildinamas iš Kretos tarmės žodžio dea (δηά) arba jonėnų zeia (ζειά). Mokslininkai šiuos elementus tapatina su dvigrūdžiais kviečiais, spelta, rugiais ar kitais javais, tad deivė interpretuojama kaip motina ir maisto davėja. Šiai pozicijai pritaria britų mokslininkė Jane Ellen Harrison, teigdama, jog Demetros vardas reiškia ne „Žemės motiną“, o „Javų motiną“.

Kultas

Demetra

• Demetros garbei Arkadijoje Pelenės (Pellené) mieste buvo švenčiamas septynių dienų festivalis.
• Pauzanijas keliaudamas pro Demetros šventyklą Misioje (Mysia) kelyje iš Mikėnų į Argą, bet viskas ką jis galėjo aprašyti, paaiškinant archaišką vardą, buvo mitas paskirtas Misiai, kuri garbina Demetrą.
• Pagrindinės Demetros kulto vietos nebuvo apsiribojančios tam tikra graikų pasaulio dalimi. Kulto vietos buvo Eleusinę, Sicilijoje, Hermione, Iasose, Pergamone, Seline, Tegėjoje, Torikoje, Dione, Likosauroje, Mesembrijoje, Enoje ir Samotrakėje.
• Jos atitikmuo buvo romėnų deivė Cerera. Pagal genealogiją, Demetra yra Krono ir Rėjos dukra, todėl vyresnioji Dzeuso sesuo. Į jos dvasininkę buvo kreipiamasi titulu Melisa.
• Demetra išmokė žmoniją žemės ūkio menų: sėti sėklas, arimo, derliaus nuėjimo ir t. t. Ji buvo ypač mėgstama tarp kaimo žmonių, daugiausia už tai jog ji jiems teikdavo tiesioginę naudą, taip pat ir todėl, kad jie buvo labiau konservatyvūs. Demetra buvo viena iš centrinių figūrų senesnėse Graikijos religijose. Reliktai, skirti jos kultui, tokie kaip apžadinės molio kiaulės, būdingos Neolitui. Romėnų laikais kiaulė dar buvo aukojama Kerei, numirus kam nors šeimoje, siekiant apvalyti namus.

Vaizdavimas

Demetra yra dažniausiai vaizduojama karietoje su gėlėmis, vaisiais ar javais. Taip pat kartais vaizduojama su savo dukra Persefone. Demetra beveik niekada nevaizduojama su savo mylimaisiais, išimtis Jasionas, Kretos jaunuolis. Dzeusas iš pavydo paaukojo Jasioną savo žaibu.

Mituose

• Hadas pagrobė Persefonę. Demetra, Persefonės motina, išgirdusi Persefonės riksmą atskubėjo jai į pagalbą, bet jos nerado. Tada iš Helijo, viską matančio saulės dievo, sužinojo, kad ją pagrobė Hadas ir Persefonė taps jo žmona. Tai sužinojusi Demetra pradėjo be galo liūdėti. Ji pasitraukė iš Olimpo, supykusi ant Dzeuso, ir apsigyveno tarp mirtingųjų, visa gamta liūdėjo kartu su ja. Dzeusas matydamas, kad nepavyksta įtikinti Demetros grįžti ir ji labai liūdi be dukros. Pasiuntė Hermis į Hado karalystę leisti Persefonei pasimatyti su motina, nes gamta mirštanti. Hadas sutiko išleisti Persefonę pas motiną, bet prieš tai jai davė 6 granato sėklas praryti. Granatas – santuokos simbolis. Pamiršusi viską iš džiaugsmo, Demetra išskėstomis rankomis puolė pasitikti dukters. Vėl ji išvydo mylimą Persefonę. Su ja grįžo Demetra į Olimpą. Taip Persefonė 6 mėnesius praleidžia požemio karalystėje, gamta kaip ir Demetra liūdi, o kitus 6 mėnesius su savo motina, tada gamta džiūgauja, viskas pražysta, nes ir Demetra džiaugiasi matydama šalia savo dukterį. Kitoje šios istorijos versijoje Persefonę išgelbėjo Hekatė.

• Kol Demetra ieškojo dukters, įgavusi senos moters išvaizda ir pasivadinusi Doso, ji buvo svetingai sutikta Kelėjo, Eleusino karalio Atikoje (ir Fitalo). Jis paprašė slaugyti jo sūnūs, Demofoną ir Triptolemą, nuo Metaniros. Atsidėkodama Kelėjui už jo vaišingumą, Demetra ketino jo sūnų Demofoną padaryti nemirtingu grūdindama jo sielą šeimos židinyje kiekvieną naktį. Tačiau negalėjo užbaigti ritualo, kadangi vieną naktį Metanira įėjo į kambarį ir taip sutrukdė. Vietoje to ji nusprendė Triptolemą išmokyti žemės ūkio meno. Iš jo visa Graikiją išmoko kaip sodinti ir nuimti javus. Triptolemas skrido per žemes sparnuotoje karietoje, kol Demetra ir Persefonė nešė jį, ir padėjo jam užbaigti misiją išmokyti visą Graikiją žemės ūkio meno.

• Vėliau Triptolemas išmokė Linką, Skytijos karalių, žemės ūkio meno, bet šis atsisakė išmokyti savo žmones ir mėgino užmušti Triptolemą. Demetra pavertė jį lūšimi.

• Demetra padėjo Aetoną, bado dievą, į Erisichtono žarną taip padarydama jį amžinai alkanu. Erisichtoną nubaudė už tai, kad jis kirto medžius šventoje giraitėje.

Vaikai

• Su Poseidonu:
  • Arejonas (Arionas), stebuklingas žirgas, kurį Heraklis padovanojo Adrastui.
  • Despina, nimfa.
• Su Jasionu:
  • Plutas, turto personifikacija.
• Su Dzeusu:
  • Persefonė, pavasarį pražystančios gamtos, sezonų kaitos deivė.