Argau (vok.Aargau) – kantonas Šveicarijos šiaurėje, prie Vokietijos sienos. Kantono centras – Arau. Kantone yra oficiali vokiečių kalba. Didesniąją dalį paviršiaus užima Šveicarijos plokščiakalnis, o pietvakariuose – Juros kalnų dalis. Vystoma mašinų (staklių), tiksliųjų prietaisų gamyba, metalo apdirbimas, elektrotechnikos, elektronikos, tekstilės, siuvimo, cemento, chemijos pramonė. Prie Arės ir Reuso yra hidroelektrinių. Veikia trys atominės elektrinės. Auginamos daržovės, vaismedžiai, vynmedžiai, javai, veisiami pieniniai galvijai. Vystomas turizmas. Yra Badeno kurortas. Per Argau eina geležinkeliai ir automobilių keliai, jungiantys Vokietiją su Italija ir Prancūzija.
Seniausi gyventojai – keltai, kuriuos II a. nukariavo romėnai. V a. Argau teritoriją užėmė frankai. 861 metais padalytas į Aukštutinį Argau (priklausė Bernui) ir Žemutinį Argau (grafų Lenzburgų, Kyburgų, nuo 1264 ir Habsburgų valdų dalis). 1415 m. Argau pasidalijo į Berną ir Liucerną. 1798 Bernui priklausanti dalis paskelbta Argau kantonu Helvetijos Respublikos sudėtyje, nuo 1803 m. sujungus su Badeno kantonu tapo Šveicarijos konfederacijos dalimi[1].
Šveicarija
Vikiteka
