Rimas Tuminas

Rimas Tuminas
Rimas Tuminas 2011 m.
Gimė	1952 m. sausio 20 d. Kelmė
Mirė	2024 m. kovo 6 d. (72 metai) Galipolis, Italija
Palaidotas (-a)	Antakalnio kapinėse
Tėvas	Antanas Tumėnas
Sutuoktinis (-ė)	Inga Burneikaitė-Tuminienė
Vaikai	Gabrielė Tuminaitė-Radvinauskienė, Monika Tuminaitė
Veikla	teatro režisierius, pedagogas
Organizacijos	1978–1999 m. LNDT 1990–2022 m. VVMT 2007–2022 m. J. Vachtangovo teatras
Alma mater	Valstybinė konservatorija A.Lunačiarskio teatro institutas (kurso vad. Josifas Tumanovas)
Žymūs studentai	Agnė Šataitė Andrius Žebrauskas Arvydas Dapšys Balys Latėnas Daumantas Ciunis Gintarė Latvėnaitė Indrė Patkauskaitė Inga Burneikaitė Mantas Vaitiekūnas Mindaugas Capas Ramūnas Cicėnas Tomas Rinkūnas Valda Bičkutė Vytautas Rumšas (jaun.)
Žymūs apdovanojimai
1994 m. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija

Rimas Tuminas (1952 m. sausio 20 d. Kelmėje – 2024 m. kovo 6 d. Galipolyje, Italijoje) – Lietuvos teatro režisierius, pedagogas.

Biografija

1970–1974 m. studijavo televizijos režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1978 m. baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute.

Nuo 1981 m. dėstė LMTA Vaidybos ir režisūros katedroje. Dėstė Vilniaus dailės akademijoje. 1979–1990 m. LVADT režisierius, 1995–1999 m. šio teatro vadovas. 1990 m. Vilniaus mažojo teatro steigėjas, vadovas.

Karjera Maskvoje

2007–2022 m. buvo Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro (Maskva) meno vadovas. 2021 m. gruodį skirta Rusijos vyriausybinė premija.

2022 m. kovą, po Rusijos invazijos į Ukrainą, išvyko į Lietuvą, motyvuodamas sveikatos problemomis. Nuo 2022 m. gegužės nebedirbo Maskvos teatre. Netrukus buvo atimta ir vyriausybinė premija.

2022 m. kovo 4 d. Vilniaus mažasis teatras nutraukė darbo sutartį su R. Tuminu.

Režisuoti spektakliai

• 1979 m. Osvald Zahradnik „Melodija povui“ (Maskvos K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenko muzikinis teatras)
• 1986 m. Athol Fugard „Čia gyvena žmonės“ (Lietuvos valstybinis jaunimo teatras)
• 1992 m. Antonas Čechovas „Dėdė Vania“ (Vasos teatras). Spektaklis pripažintas geriausiu sezono spektakliu Suomijoje.
• 1993 m. A. Čechovas „Žuvėdra“ (Islandijos nacionalinis teatras, Reikjavikas). Spektaklis pripažintas geriausiu metų spektakliu, įvertintas Islandijos nac. premija (teatro srityje).
• 1995 m. Moljeras „Don Žuanas“ (Vasos teatras; Islandijos nac. teatras)
• 2000 m. A. Čechovas „Vyšnių sodas „ (Islandijos nac. teatras)
• 2000 m. „Vaidiname Šilerį“ pagal Fridricho Šilerio „Mariją Stiuart“ (Teatras „Sovremennik“, Maskva)
• 2001 m. A. Čechovas „Žuvėdra“ (Dandi repertuarinis teatras)
• 2001 m. Viljamas Šekspyras „Romeo ir Džuljeta“ (Vroclavo šiuolaikinis teatras)
• 2003 m. V. Šekspyras “Ričardas III“ (Islandijos nac. teatras)
• 2004 m. Fiodoras Dostojevskis „Idiotas“ (Geteborgo teatras)
• 2006 m. A. Čechovas „Vyšnių sodas“ (Geteborgo teatras)
• 2006 m. C. Goldoni „Triufaldino, arba Dviejų ponų tarnas“ (Teatras „Studio“, Varšuva)
• 2007 m. Aleksandr Gribojedov „Vargas dėl proto“ (Teatras „Sovremennik“)
• 2016 m. Dmitrijus Šostakovičius opera „Jekaterina Izmailova“ (Maskvos didysis teatras)
• 2016 m. Sofoklis „Edipas Karalius“, (Epidauro teatras)
• 2017 m. Igoris Stravinskis oratorija „Edipas Karalius“ ir Bela Bartok opera „Hercogo Mėlynbarzdžio pilis“ (K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenko muzikinis teatras)
• 2018 m. Piotras Čaikovskis opera „Pikų dama“ (Maskvos didysis teatras)
• 2019 m. Ruggero Cappuccio „Edipas Kolone“, Pompėjos teatro festivalis (Pompėjos didysis teatras)
• 2019 m. Johanas Volfgangas fon Gėtė „Faustas“ (Nankino „Poly“ teatras)

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre

• 1978 m. Jordan Radičkov „Viduržiemis“
• 1979 m. Maria Clara Machado „Žydrasis arkliukas“
• 1980 m. George Šechode „Emigrantas iš Brisbeno“
• 1982 m. Andrej Kuternickij „Fėjos Dražė variacijos“
• 1983 m. Jevgenij Švarc „Sniego karalienė“
• 1983 m. Tennessee Williams „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“
• 1984 m. Harald Mueller „Tyli naktis“
• 1985 m. Andrej Kuternickij „Tarytum mes nepažįstami“
• 1985 m. Romualdas Lankauskas „Svečiai atvyksta prieš perkūniją, arba Sausainiai su gvazdikėliais“
• 1986 m. Aleksandr Galin „Ir vėlei tenai, kur marios šviesų (Žana)“
• 1988 m. Valdas Kukulas, R. Tuminas „Čia nebus mirties“
• 1996 m. Saulius Šaltenis „Lituanica“
• 1998 m. Sofoklis „Edipas karalius“
• 1999 m. V. Šekspyras „Ričardas III“

Vilniaus mažajame teatre

• 1990 m. A. Čechovas „Vyšnių sodas“
• 1992 m. Bertoldas Brechtas „Galilėjus“
• 1994 m. Grigorijus Kanovičius „Nusišypsok mums, Viešpatie“
• 1997 m. Michailas Lermontovas „Maskaradas“
• 2001 m. Nikolajus Gogolis „Revizorius“
• 2002 m. Carlo Goldoni „Triufaldino, arba Dviejų ponų tarnas“
• 2002 m. Samuel Beckett „Belaukiant Godo“
• 2003 m. Biljana Sbrljanovič „Šeimyninės istorijos“
• 2004 m. Marius Ivaškevičius „Madagaskaras“, antrasis režisierius – Arvydas Dapšys
• 2005 m. A. Čechovas „Trys seserys“
• 2005 m. Furio Bordon „Paskutiniai mėnesiai“, antrasis režisierius – A. Dapšys
• 2009 m. A. Čechovas „Žuvėdra“
• 2010 m. M. Ivaškevičius „Mistras“
• 2015 m. Thomas Bernhard „Minetis“

J. Vachtangovo teatre

• 2002 m. N. Gogol „Revizorius“
• 2008 m. V. Šekspyras „Troilas ir Kresida“
• 2008 m. „Paskutiniai mėnesiai“ pagal F. Bordono „Paskutiniai mėnesiai“ ir H. Muelerio „Tyli naktis“. Statytojas – R. Tuminas, režisierius – Aleksej Kuznecov
• 2009 m. A. Čechovas „Dėdė Vania“
• 2009 m. N. Gogol „Pamišėlio užrašai“
• 2010 m. M. Lermontovas „Maskaradas“
• 2011 m. Gérald Sibleiras „Vėjas šnara tuopose“
• 2011 m. „Prieplauka“ pagal B. Brechto, I. Bunino, F. Dostojevskio, F. Diurenmato, A. Milerio, A. Puškino ir kt. kūrinius. Pastatymas skirtas teatro 90-mečiui.
• 2013 m. Aleksandras Puškinas „“Eugenijus Oneginas“
• 2014 m. Grigorijus Kanovičius „Nusišypsok mums, Viešpatie“
• 2015 m. Thomas Bernhard „Minetis“
• 2016 m. Sofoklis „Edipas Karalius“
• 2018 m. Didier Caron „Lemtinga nata“
• 2019 m. Ana Frank „Anos Frank dienoraštis“
• 2021 m. Levas Tolstojus. „Karas ir taika“

Įvertinimas

With Dmitrijus Medvedevas, 4 November 2010

• 1994 m. – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija už A. Čechovo „Vyšnių sodo“, G. Kanovičiaus „Nusišypsok mums, Viešpatie“ ir B. Brechto „Galijėjaus“ pastatymus.
• 1998 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius už indėlį į tautinę kultūrą.
• 1999 m. – „Maskaradas“ pelnė aukščiausią Rusijos Federacijos teatro srities apdovanojimą „Auksinė kaukė “ už geriausią Rusijoje parodytą užsienio spektaklį.
• 2000 m. – Rusijos Federacijos valstybinės premijos laureatas už indėlį į Rusijos Federacijos literatūrą ir meną.
• 2000 m. – R. Tumino spektaklis „Vaidiname Šilerį“ pagal F. Schillerio „Mariją Stiuart“ SOVREMENIKO teatre, Maskvoje, gavo „Žuvėdros“ apdovanojimą už geriausią 2000 metų Rusijos spektaklį.
• 2009 m. – V. Ušackas Maskvoje apdovanojo Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu – Lietuvos Tūkstantmečio žvaigžde. Šis garbės ženklas įteiktas už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.
• 2021 m. – Rusijos vyriausybinė premija. 2022 m. gegužę atšaukta.

Nuorodos

• Rimo Tumino puslapis J. Vachtangovo teatro tinklalapyje Archyvuota kopija 2009-02-28 iš Wayback Machine projekto.