Nikosija
| Nikosija Λευκωσία, Lefkoşa | |
|---|---|
 | |
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Kipras |
| Apygarda | Nikosijos apygarda |
| Gyventojų | 116 392 |
| Plotas | 51 km² |
| Tankumas | 2 282 žm./km² |
| Altitudė | 220 m |
| Tinklalapis | |
 Vikiteka | Nikosija |
| Kirčiavimas | Nikòsija (Leukòsija) [1] |
Nikosija (gr. Λευκωσία, turk. Lefkoşa) – didžiausias Kipro miestas ir Kipro respublikos sostinė (šiaurinė miesto dalis laikoma nepripažintos Šiaurės Kipro Turkų respublikos sostine). Yra tarptautinis oro uostas (neveikia, JT administruojamoje teritorijoje). 2016 m. pietų (graikų) Nikosijoje gyveno 55 014 gyventojų, šiaurės (turkų) Nikosijoje – 61 378. Su priemiesčiais – per 300 tūkst. gyventojų.
Mieste yra daugiau nei 50 bažnyčių ir mečečių. Šiauriniame (turkų kontroliuojamame) miesto sektoriuje stovi vienas iš miesto simbolių – Selimiye mečetė (iki XVI a. buvusi šv. Sofijos katedra). Senamiestis apsuptas 1567–1570 m. venecijiečių pastatyta siena su 11 fortų ir trimis – Famagustos, Pafo ir Kirenijos – vartais.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Graikiškas miesto vardas Leukosija (gr. Λευκωσία) siejamas su karvedžiu Ptolemėju, gyvenusiu IV–III a. pr. m. e., arba deive Leukotėja. Taip pat spėjama, kad miestui pavadinimas suteiktas pagal VII a. pr. m. e. Egipto valdovo Ptolemėjo sūnų Leukoną,[2] nors tai mažai tikėtina, kadangi tuo laiku gyvenvietė vadinta Lidir,[3] o vėliau – Lidra (gr. Λήδρα). XII–XV a. salą valdant prancūzų Luzinjanų dinastijai įsivyravo ne Leukosijos, bet Nikosijos pavadinimas,[4] bet to priežastys nėra aiškios.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji gyventojai Nikosijos vietoje apsigyveno jau bronzos amžiaus pradžioje (apie 2500 m. pr. m. e.). Pirmą kartą miestas paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 672 m. pr. m. e., kaip mokantis duoklę asirų karaliams. Nuo IX–X a. miestas laikomas visos Kipro salos sostine.
1960 m. Kiprui paskelbus nepriklausomybę, Nikosija tapo Kipro respublikos sostine. Po 1963 m. vykusių etninių konfliktų, miestas žaliąja linija buvo padalintas į du sektorius (šiaurinį turkiškąjį ir pietinį graikiškajį). Po 1974 m. įvykusios Turkijos invazijos į salą žalioji linija tapo de facto valstybine siena tarp dviejų bendruomenių. Sektorius skiria Jungtinių Tautų administruojama demilitarizuota buferinė zona. Po Berlyno sienos griuvimo 1989 m. Nikosija liko vienintelė padalinta sostine pasaulyje.
Sportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Futbolas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pietų Nikosijos reginys
Atatiurko aikštė Šiaurės Nikosijoje
Šv. Jono Apaštalo cerkvė
Arkivyskupų rūmai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Benjaminas Mašalaitis. „Pasaulio valstybės“. – Kaunas, „Šviesa“, 2007. // psl. 169
- ↑ Zournatzi, A. (1996). Cypriot Kingship: Perspectives in the Classical Period. Τεκμήρια. 2: 154.
- ↑ Muir, Diana Jean (2019). Templars: Who Were They? Where Did They Go?. Vol. 2. LULU COM. p. 404. ISBN 978-0-359-38286-6.
| |||||||
