Japonų kalendorius

Japonų kalendorius Grigaliaus kalendoriaus atmaina
Japonija
Pradėtas naudoti	1873
Tipas	Saulės
Dienų metuose	365-366
Keliamoji diena 4 metai	vasario 29
Mėnesių metuose	12
Datos pagal Grigaliaus kalendorių
Metų pradžia	sausio 1
Naudojamos eros
Nengo	1989 (dabar: 38 Heisei m.)

Japonijos kalendoriumi vadinamos dvi skirtingų kalendorių atmainos, naudotos Japonijoje.

Tradiciškai nuo VII a. šioje šalyje naudota Kinų kalendoriaus atmaina, kurios datos ir taisyklės visiškai sutapo su kinų kalendoriaus. Vienintelis skirtumas buvo metų žymėjimas: jie buvo skaičiuojami ne kiniškomis eromis (nianhao), o japoniškomis – nengo.

Nuo 1873 m. sausio 1 d. Japonija naudoja Grigaliaus kalendorių su vietiniais mėnesių pavadinimais. Vienintelis skirtumas nuo standartinio Grigaliaus kalendoriaus yra iki šiol tebenaudojamos eros nengo.

Metai

Iki Grigaliaus kalendoriaus įsigalėjimo Japonijoje buvo naudotos 3 skirtingos sistemos metams skaičiuoti:

• Japonijos eros pavadinimas (年号, nengō), paremtas imperatoriaus valdymo metais (2009 m. yra Heisei 21)
• Europietiškas Anno Domini (Paprastoji era) (西暦, seireki)
• Imperatoriškieji metai (皇紀, kōki), kurių numeravimo pradžia laikomi mitinio imperatoriaus Džimmu Japonijos įkūrimo metai (660 m. pr. m. e.).

Iš trijų paminėtų pirmieji du vis dar yra naudojami, tuo tarpu trečiasis buvo naudotas Japonijos imperijos laikotarpiu (nuo 1873 m. iki antro pasaulinio karo pabaigos).

Mėnesiai

Dabartiniai japonų kalendoriaus mėnesių pavadinimai verčiami „pirmas mėnuo“, „antras mėnuo“ ir t. t.

• Sausis 一月 (ičigacu)
• Vasaris 二月 (nigacu)
• Kovas 三月 (sangacu)
• Balandis 四月 (šigacu)
• Gegužė 五月 (gogacu)
• Birželis 六月 (rokugacu)
• Liepa 七月 (šičigacu)
• Rugpjūtis 八月 (hačigacu)
• Rugsėjis 九月 (kugacu)
• Spalis 十月 (džiūgacu)
• Lapkritis 十一月 (džiūičigacu)
• Gruodis 十二月 (džiūnigacu)

Arabiškų skaimenų vartojimas (pvz.: 3月 yra kovas) labai įprastas, beveik norma.

Mėnesio dienos

Kiekviena mėnesio diena turi pusiau sistemingą pavadinimą.

1	一日	cuitači (kartais ičidžicu)	17	十七日	džūšičiniči
2	二日	fucuka	18	十八日	džūhačiniči
3	三日	mikka	19	十九日	džūkuniči
4	四日	yokka	20	二十日	hacuka
5	五日	icuka	21	二十一日	nidžūičiniči
6	六日	muika	22	二十二日	nidžūniniči
7	七日	nanoka	23	二十三日	nidžūsanniči
8	八日	yōka	24	二十四日	nidžūyokka
9	九日	kokonoka	25	二十五日	nidžūgoniči
10	十日	tōka	26	二十六日	nidžūrokuniči
11	十一日	džūičiniči	27	二十七日	nidžūšičiniči
12	十二日	džūniniči	28	二十八日	nidžūhačiniči
13	十三日	džūsanniči	29	二十九日	nidžūkuniči
14	十四日	džūyokka	30	三十日	sandžūniči
15	十五日	džūgoniči	31	三十一日	sandžūičiniči
16	十六日	džūrokuniči

Arabiškų skaitmenų vartojimas (pvz.: 14日) yra įprastas, beveik norma.

Paskutinė mėnesio diena vadinama 晦日 misoka. Dabar labiau įprasta vartoti skaitmenis 28-31 pridėjus galūnę nichi. Bet misoka vis dar vartojama sutartyse. Paskutinė metų diena yra 大晦日 ōmisoka („Didžioji paskutinė diena“) ir vartojama iki dabar.

Metų laikų dienos

Tam tikros dienos turi pavadinimus, nes žymi metų laikų kaitą. 24 Sekki (二十四節気 Nijūshi sekki) yra 24 dienos, dalinančios mėnulio-saulės kalendorių į 24 vienodus tarpus. Zasecu (Zassetsu, 雑節) yra bendras terminas, nusakantis kitas metų laikų dienas nei 24 sekki. 72 Kō (七十二候 Shichijūni kō) dienos gaunamos papildomai padalinus 24 sekki metus iš trijų. Kai kurie pavadinimai (pvz.: Šunbun, Risšū and Tōdži) vartojami ir dabartinėje Japonijos kasdienybėje.

24 Sekki

• Risšun (立春): vasario 4–Pavasario pradžia
• Usui (雨水): vasario 19–Lietaus vanduo
• Keičicu (啓蟄): kovo 5–miegančių (vabzdžių) pabudimas
• Šunbun (春分): kovo 20–Pavasario lygiadienis, pavasario vidurys
• Seimei (清明): balandžio 5–švaru ir šviesu
• Kokuu (穀雨): balandžio 20–Javų lietus
• Rikka (立夏): gegužės 5–Vasaros pradžia
• Šōman (小満): gegužės 21–Pilni javai
• Bōšu (芒種): birželio 6–Javai varposi
• Geši (夏至): birželio 21–Vasaros saulėgrįža, vasaros vidurys
• Šōšo (小暑): liepos 7–mažas karštis
• Taišo (大暑): liepos 23–didelis karštis
• Risšū (立秋): rugpjūčio 7–rudens pradžia
• Šošo (処暑): rugpjūčio 23–mažai karščio
• Hakuro (白露): rugsėjo 7–balta rasa
• Šūbun (秋分): rugsėjo 23–Rudens lygiadienis, rudens vidurys
• Kanro (寒露): spalio 8–šalta rasa
• Sōkō (霜降): spalio 23–šerkšno pradžia
• Rittō (立冬): lapkričio 7–žiemos pradžia
• Šōsecu (小雪): lapkričio 22–mažai sniego
• Taisecu (大雪): gruodžio 7–daug sniego
• Tōdži (冬至): gruodžio 22–Žiemos saulėgrįža, žiemos vidurys
• Šōkan (小寒): sausio 5 Mažas šaltis–kitaip 寒の入り (Kan no iri) šalčio pradžia
• Daikan (大寒): sausio 20–Didelis šaltis

Sekki gali varijuoti ±1 diena.