Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šiame straipsnyje bent dalis informacijos yra pasenusi.
Kviečiame prisidėti prie Vikipedijos – atnaujinkite informaciją, remdamiesi patikimais šaltiniais.
Ispanija konkursą laimėjo du kartus: 1968 m. (Massiel su daina „La, la, la“) ir 1969 m. (Salomé su daina „Vivo Cantando“).[a] Dėl to Ispanija rengė konkursą 1969 m. Madride.
2023 m. Ispanijai atstovavusi Blanca Paloma (liet.Baltas balandis) pasiekė 17 vietą, likdama paskutinė žiūrovų balsavime.
Nuo 1998 m. keturios konkrečios šalys automatiškai patenka į „Eurovizijos“ finalą, nepriklausomai nuo užimamų vietų ankstesniais metais (Italija į konkursą grįžo 2011 m., taip tapdama penktąja tokia šalimi). Šios šalys gavo šį statusą, nes jos yra penkios didžiausios finansinės rėmėjos. Be Ispanijos, tokį statusą turi Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija ir Vokietija. Dėl jų neliečiamumo statuso konkurse, šios šalys tapo žinomos kaip „Didžiuoju penketu“ („Big Five“).
↑1969 m. konkursą laimėjo keturios šalys: Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Ispanija ir Nyderlandai, tuo metu nebuvo jokių taisyklių, kuri šalis užima aukštesnę vietą, jei šalys surenka tiek pat taškų. Kitų metų konkursas vyko Nyderlanduose.