Ignas Šimulionis
| Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Ignas Šimulionis | |
|---|---|
| Gimė | 1973 m. gruodžio 17 d. Vilnius |
| Mirė | 1991 m. sausio 13 d. (17 metų) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Rimantas |
| Motina | Nijolė |
| Veikla | vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka. |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
1991 m. sausio 15 d. po mirties apdovanotas Vyčio kryžiaus I laipsnio ordinu. | |
Ignas Šimulionis (1973 m. gruodžio 17 d. Vilniuje – 1991 m. sausio 13 d. ten pat) – vienas Lietuvos laisvės gynėjų, Sausio 13-osios auka.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Vilniaus 34-ojoje vidurinės mokyklos dvyliktoje klasėje. Besimokydamas įsitraukė į Lietuvos šaulių sąjungos veiklą, priklausė „Geležinio vilko“ kuopai.
1989 m. rugpjūčio 23 d. dalyvavo istoriniame „Baltijos kelyje“, minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto metines.
1991 m. sausį kartu su mama ir bendraklasiais bei jų tėvais visą savaitę budėjo prie Vilniaus televizijos bokšto. 1991 m. sausio 12–13 d. kartu su kitais šauliais budėjo poste, prie pagrindinių durų į televizijos bokštą. Jų užduotis buvo pasistengti sulaikyti automatais ginkluotų desantininkų veržimąsi paleidžiant vandenį iš gaisrinių žarnų. Sausio 13-osios naktį prie televizijos bokšto buvo nušautas sovietų desantininkų.
Prokuratūros mirties ekspertizės aktuose nurodyta mirties priežastis: mirė per keletą sekundžių ar minučių. Septynios kulkos, viena mirtina į kaktą, kitos – į ranką, krūtinę, pilvą. Parkritusiam jam buvo trenkta buože į galvą.
Kartu su kitomis aukomis pašarvotas Vilniaus Sporto rūmuose ir palaidotas Antakalnio kapinėse Vilniuje.
Domėjosi politika, mėgo muziką, knygas, gamtą.
Apdovanojimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1991 m. sausio 14 d. už narsumą ginant Lietuvos Nepriklausomybę po mirties apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu.
1991 m. sausio 15 d. už pasižymėjimą didvyrišku narsumu ir ištverme ginant Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanotas I laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu.
1992 m. sausio 9 d. už drąsą ir pasiaukojimą ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę po mirties apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu.
2011 m. sausio 16 d., minint 20-ąsias Sausio 13-osios metines apdovanotas I-ojo laipsnio ženklu-medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
Atminimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvių išeivijos šaulių pastangomis, pagerbiant 1991 m. Sausio 13-ąją žuvusius šaulius, Igną Šimulionį ir Darių Gerbutavičių, JAV, Mičigano valstijoje, Mančesteryje pastatytas koplytstulpis.
Žūties vietoje, prie Vilniaus televizijos bokšto, atidengtas paminklas.
Televizijos bokšto prieigose esančiai gatvei (buvusiai Karoliniškių gatvės daliai nuo Laisvės pr. iki Mėnulio g.) suteiktas Igno Šimulionio vardas.
Prie namo, kuriame gyveno, atidengta atminimo lenta (I. Šimulionio g. 10, Vilnius).
Atidengta atminimo lenta Vilniaus Sausio 13-osios progimnazijoje (buvusioje – Vilniaus 34-ojoje vidurinėje mokykloje), kurioje mokėsi Ignas Šimulionis.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ignas ŠIMULIONIS (1973–1991)
- Sausio 13-oji tautos atminty Archyvuota kopija 2007-08-09 iš Wayback Machine projekto.
