Fieseler Fi 158
| Fieseler Fi 158 | |
 | |
| Tipas | Eksperimentinis orlaivis |
|---|---|
| Gamintojas | Fieseler Flugzeugbau Kassel |
| Kūrėjas | Viktor Maugsch |
| Gamybos metai | 1938 m. |
| Pirmas skrydis | 1938 m. kovo 8 d. |
| Baigtas naudoti | 1939 m. |
| Pagaminta vnt. | 1 |
Fieseler Fi 158 – tyrimų orlaivis, 1938 m. sukurtas Vokietijos įmonėje „Fieseler“, skraidančios bombos prototipas.
Konstrukcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1936 m. Vokietijos oro gynybos ministerija (RLM) įmonei „Fieseler“ pateikė užsakymą sukurti pilotuojamą „tikslinį lėktuvą“. Užskaymo tikslas buvo išbandyti „oro torpedų“ nuotolinio valdymo sistemą, sukurtą Berlyno įmonėje "Askania " ir tuo metu buvusią bandymų fazėje. Buvo numatyta pagaminti du egzempliorius, kuriems buvo numatyti indeksai „SV1“ ir „SV2“ (vok. „Sonderversuchsflugzeug“ – specialusis bandymų lėktuvas). Jiems buvo priskirti gamykliniai numeriai 101 ir 102.
Orlaivio konstruktoriumi buvo Viktoas Maugšas (Wiktor Maugsch). Gamyba vyko „Fieseler“ konstruktorių skyriuje, prižiūrima Hermano Vinterio (Hermann Winter).
Orlaivis buvo sukurtas kaip radijo bangomis valdomo drono Fi 157 pilotuojama versija. Konsrukciškai Fi 158 buvo daugiausiai medinės konsturkcijos žemasparnis monoplanas su įtraukiama klasikine važiuokle ir dviguba uodega. Įgulos darbo vietos buvo įrengtos tandemu uždaroje kabinoje. Konstruktoriai ypatingą dėmesį skyrė korpuso aerodinaminiam optimizavimui. 70 kg sveriančios nuotolinio valdymo įrangos montavimo vieta buvo už piloto sėdynės.[1]
Su vieninteliu pagamintu orlaiviu buvo spėta atlikti nedidelę tyrimų programą.
Bandymai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Orlaivio (gamyklinis Nr. 101) bandymai pradėti 1938 m. kovo 9 d. Kaselio Waldau oro uoste. Vieninteliam pagamintam šio modelio lėktuvui buvo suteikta civilinė registracija D–EAEN. Tikėtina, kad juos vykdė „Fieseler“ pilotas bandytojas Willy A. Fiedler. Tyrimų programa vyko penkis mėnesius.
Paskutinis skrydis su orlaiviu atliktas 1938 m. rugpjūčio 15 d. Pilotas – Anton Riediger. Po šio skrydžio lėktuvas buvo perduotas Rechlino bandymų stočiai pakartotiniams skrydžiams.
1939 m. lapkritį skrydžio metu dešinysis pagrindinės važiuoklės ratas neišsiskleidė, todėl nusileidimo metu Fi 158 buvo apgadintas. Po remonto lėktuvas gavo Penemiunndės bandymų stoties karinę registraciją KD+NY. Po trumpos eksploatacijos Penemiundėje lėktuvas pateko į Vokietijos aviacijos muziejaus Berlyne kolekciją. Greičiausiai 1944 m. buvo sunaikintas Sąjungininkų oro antskrydžio metu.[1]
Antrasis egzempliorius nebuvo pagamintas..
Techniniai duomenys (Fi 158 V1)
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Duomenys iš: Aircraft of the Third Reich[2]
Bendrosios chakarteristikos
- Įgula: 1 arba 2 (skiriasi priklausomai nuo šaltinio)
- Ilgis: 6,6 m
- Sparno mojis: 7 m
- Aukštis: 1,7 m
- Sparno plotas: 7 m2
- Tuščio svoris: 494 kg
- Maksimalus kilimo svoris: 646 kg
- Jėgainė: vienas 6 cilindrų apverstas vienaeilis vidaus degimo variklis Hirth HM 506A, išvystantis 119 kW (160 AG) galią
- Propeleriai: dvimentis, metalinis, keičiamo žingsnio
Skrydžio duomenys
- Maksiamlus greitis: 350 km/h (190 mazgų) jūros lygyje
- Kreiserinis greitis: 300 km/h (160 mazgų)
- Skrydžio nuotolis: 370 km (200 jūrmylių)
- Skrydžio lubos: 6 700 m (22 000 pėdų)
- Kilimo greitis: 8,33 m/s
- Kilimo laikas: į 1 000 m – 2 min.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Green, William (2010). Aircraft of the Third Reich. Vol. 1 (1st ed.). London: Aerospace Publishing Limited. ISBN 978-1-900732-06-2.
- Nowarra Heinz J.:Die Deutsche Luftrüstung 1933–1945, Bernard & Graeffe Verlag, Koblenz 1993, ISBN 3-7637-5464-4.
- Nagel, Rolf, Bauer, Thorsten: Kassel und die Luftfahrtindustrie seit 1923. Bernecker, Melsungen 2015, ISBN 978-3-87064-147-4.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| ||||||||
| ||||||||||||||||||||
