Itris
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
| Itris (Y) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 39 |
| Išvaizda |
? |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
88,90585(2) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
178 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
600 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Kr] 4d1 5s² |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
162 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
1,22 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
? |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
4,47 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
17,2 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
1795 K |
| Lydymosi šiluma |
17,5 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
3611 K |
| Garavimo šiluma |
363,3 kJ/mol |
| Molinis tūris |
19,89 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Itris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Y, eilės numeris 39. Metalas, naudojamas lazerių kristalams gaminti, pridedamas į aliuminį gaminant aukštos įtampos laidus, nes jis padidina elektrinį laidumą.
Pavadinimo kilmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Elementas pavadintas Iterbiu vietovės Švedijoje garbei, kur 1794 m. suomių chemikas Johanas Gadolinas atrado itrio junginius.
 |
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
