Gaučas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Kitos reikšmės – Gaučas (reikšmės).
Gaučas (isp. gaucho, port. gaúcho) – pampų, Gran Čiako, Patagonijos lygumų gyventojas (Argentinoje, Urugvajuje, pietų Brazilijoje), gyvulių augintojas, žemvaldys. Brazilijoje gaučais taip pat vadinami visi Pietų Rio Grandės gyventojai.
Gaučas iš dalies atitinka JAV kaubojų, Meksikos vaquero, Ljanoso regiono llanero ar Čilės huaso. Gaučo terminas ypač taikomas XIX a., kai dauguma užmiesčio gyventojų vertėsi gyvulių auginimu, kuomet klestėjo gaučų kultūra.
Gaučai buvo sėslūs, gyvendavo užmiestyje (campo), ūkiuose (vad. asjendose). Vertėsi žemdirbyste, gyvulių auginimu. Dauguma gaučų buvo metisai arba kreolai. Paprastai gaučai buvo puikūs raiteliai. Apibūdinami kaip stiprūs, nuoširdūs, darbštūs, tylūs, patriarchališki, prireikus – karingi. Gaučai naudodavo bolas, lasus, durklus, vadinamus facón. Tradicinis gaučo gėrimas – matė, valgis – įvairūs mėsos produktai, ypač asado.
Gaučai suvaidino svarbų vaidmenį Argentinos ir Urugvajaus istorijoje. Jie buvo vietinių kaudilijų armijų nariai, rengdavo sukilimus prieš valdžią. Buvo linkę į autoritarizmą, formuodavo karines chuntas.
