close
The Wayback Machine - https://web.archive.org/web/20090502023141/http://mpkelias.mch.mii.lt:80/VIETOVES/Mazeikiai.lt.htm

MA�EIKIAI

 

 Ma�eiki� herbas

Svarbiausi rajono istorijos faktai

Ma�eikiai � �iaur�s Lietuvos miestas, �sik�r�s prie Ventos, lygioje pelk�toje vietoje, atokiau nuo kit� didesni� Lietuvos miest�.
�io miesto istorija nesiekia gilios senov�s. �inoma, kad XII-XIV a. �ios �em�s priklaus� Ceklio sri�iai, kuri� nuolat puldin�jo kry�iuo�i� ordinas. 1812 m., besitraukdami i� Rusijos, �ia pra�jo pranc�zai. 1863 m. prad�jus tiesti Liepojos-Romno gele�inkelio linij�, Viek�ni�-Leckavos-Tirk�li� vie�keli� susikirtime stov�jusioje sodyboje buvo �rengta gele�inkelio stotel�. Ji pavadinta �ios sodybos �eimininko Ma�eikos vardu � Ma�eikiai.
H. Latvis �Livonijos kronikoje� mini Vindeiki� ir Ma�eiki� dvarus 1335 m. data. �� teigin� patvirtina ir A. Nik�entaitis.
1871 m. pro Ma�eikius prad�jo va�iuoja traukiniai, o po trij� met� Ma�eikiai gele�inkeliu buvo sujungti su Ryga.
1880 m. prie stotel�s paskirta 19 sklyp� nam� statybai. Ma�eiki� miesto panorama
1895 m. akmenimis i�grind�iamos pirmosios gatv�s, atidaroma vaistin�, kelios krautuv�s, amatinink� dirbtuv�l�s.
Ma�eikiai labiau i�augo po 1902 m., kai buvo pastatyti nauji m�riniai stoties r�mai, garve�i� bei remonto dirbtuv�s ir �steigta gele�inkelie�i� mokykla.
1907 m. �sik�rusi �Saul�s� draugija �steig� pirm�j� mokykl�.
1901-1918 metais gele�inkelio stotis buvo vadinama Muravjovo vardu, o miestui paliktas senasis pavadinimas � Ma�eikiai.
Pirmojo pasaulinio karo metu miestas gerokai nukent�jo. Ventos pakrant�s 1915 m. buvo pavirtusios rus�-vokie�i� karo lauku. Vokie�i� karo lauko teismo sprendimu buvo su�audyta 40 lietuvi�. Toje vietoje 1930 m. prad�ta statyti m�rin� �ven�. J�zaus �irdies ba�ny�ia (architektas V. Landsbergis-�emkalnis). Pirmoji medin� ba�ny�ia buvo pastatyta 1904 m., pa�ventinta 1905 m. (kunigas P. Me�kauskas). Dabar �ioje vietoje stovi koplytstulpis. Baigiantis I-ajam paauliniam karui, mieste �sik�r� lietuvi� komitetas. Tuo pa�iu laiku veik� ir bol�evik� taryba. 1919 m. Ma�eikiuose savo b�stin� �sireng� Bermontas �rus� baltagvardie�i� kariuomen�s vadas. T� pa�i� met� pabaigoje � Ma�eikius persik�l� centrin�s apskrities �staigos, miestui buvo suteiktos savivaldos teis�s. Pirmuoju burmistru i�rinktas J. Motuzas.
Nepriklausomyb�s metais miestas i�augo: buvo pastatyta ligonin�, banko r�mai, nauja rotu��, veik� trys katalik� ba�ny�ios, �yd� sinagoga, evangelik�-liuteron� ba�ny�ia, sta�iatiki� maldos namai.
II-ojo pasaulinio karo metais daugiau kaip pus� Ma�eiki� gyvenam�j� nam� ir pramon�s �moni� virto griuv�siais. Netoli Ventos up�s tilto 1941 m. vokie�i� nacistai su�aud� apie 4-5 t�kstan�ius gyventoj�. Pokario metais toje vietoje �rengtos kapin�s, kuriose ilsisi �iose apylink�se II-ojo pasaulinio karo metais �uv� �mon�s.
Dabar Ma�eikiai � vienas i� svarbiausi� Lietuvos pramon�s miest�. 1980 m. �ia prad�jo veikti naftos perdirbimo �mon�, pastatyta buvusio Juodeiki� kaimo vietoje. Veikia kompresori� gamykla, elektrotechnikos �mon�, avalyn�s ir bald� fabrikai, pieno �mon�. �iuo metu visi pramon�s centrai jau privatizuoti ar privatizuojami.
Naujausi Ma�eiki� mikrorajonai: Kaln�nai, Naftinink�, Ventos, Tirk�li�.
Kasmet kei�iasi ir senamiestis. Jo pakra�tyje � miesto parkas. �ia stovi A. Viena�ind�io (skulpt. G. Jok�bonis), ra�ytojos-pedagog�s �atrijos Raganos (Skulpt. J. Me�kelevi�ius) ir pirmojo profesionalaus lietuvi� teatro re�isieriaus J. Vai�kaus (skulpt. J. Me�kelevi�ius) skulpt�ros.
Pla�iau su miesto istorija galima susipa�inti greta esan�iame Ma�eiki� kra�totyros muziejuje, kuris �sik�r�s �alia Ma�eiki� muzikos mokyklos.
Ma�eikius garsina i� �io kra�to kil� mokslininkai, menininkai. Tai H. Nagys, Z. Nagyt�, R, Granauskas, A. Mikuta, R. Girkontait�, A. Pocius, A. Dargis, �. Kontrimas, K. ir J. �va�ai, B. Klova, B. Valantinait�-Jokubonien�, M. Ostrauskas, V. Klova ir daugelis kit�.

Ma�eiki� apylinki� lankytini objektai

1. Re�isieriaus J. Vai�kaus gimtin� Zastau�iuose;
2. Ra�ytojos �atrijos Raganos muziejus ir kapas �idikuose;
3. Skulptoriaus B. Pundziaus t�vi�k� Piev�n� kaime;
4. Generolo P. Plechavi�iaus gimtin� Bukan�i� kaime;
5. Lietuvos aviacijos pradininko A. Gri�kevi�iaus muziejus ir kapas Viek�niuose;
6. Poeto V. Ma�ernio gimtin� ir kapas �arnel�je bei muziejus �emai�i� Kalvarijoje;
7. Renavo dvaras;
8. Dautar� dvaras;
9. Plink�i� dvaras.

Paminklai, kapai

1. Poeto A. Viena�ind�io kapas Lai�uvos kapin�se;
2. �yd� genocido vieta Sedoje;
3. T�vyn�s apsaugos rinktin�s kari� kapaviet� Sedoje;
4. Vytauto Did�iojo paminklas Viek�niuose;
5. Paminklas baud�iavos panaikinimui 1861 m. Ukrinuose (aut. S. Gailevi�ius);
6. Atstatytas nepriklausomyb�s paminklas �idikuose;
7. Vytauto mirties 500 metini� jubiliejaus paminklas Pikeli� gyvenviet�je;
8. Vytauto mirties 500 metini� jubiliejinis paminklas Sedoje;
9. Rup�ki� �udyni� vieta (1941 m. bir�elio 25 d. Soviet� kariuomen� �ia nu�ud� 14 civili� gyventoj�);

M��i� vietos

1. Kov� su Livonijos ordinu vieta (prie Grie��s piliakalnio);
2. 1831 m. sukil�li� m��io su caro armija vieta Ket�n� kaime;
3. T�vyn�s apsaugos rinktin�s kari� m��io su Raudon�ja armija vieta Sedoje.

Ma�eiki� rajono ba�ny�ios (pavadinimas ir pastatymo metai)

1. �v�. Mergel�s Marijos �mimo � dang� ba�ny�ia Sedoje (1770)
2. �v. Jono Nepomuko ba�ny�ia Sedoje (1783);
3. �v. Izidoriaus ba�ny�ia Renave (1933);
4. Kristaus karaliaus ba�ny�ia Tirk�liuose (1939);
5. �v. Jono Krik�tytojo ba�ny�ia �idikuose (1821);
6. �v. Antano Paduvie�io ba�ny�ia Ukrinuose (1857);
7. �v. Lauryno ba�ny�ia Leckavoje (1958);
8. �v�. J�zaus �irdies ba�ny�ia Ma�eikiuose (1935);
9. �v. Marijos Magdeliet�s ba�ny�ia U�liekn�je;
10. Nukry�iuotojo J�zaus ba�ny�ia Piev�nuose (1778);
11. �v. Roko ba�ny�ia Rubikuose;
12. �v�. Trejyb�s ba�ny�ia Lai�uvoje (1884);
13. Vie�paties aprei�kimo �v�. Mergelei Marijai ba�ny�ia �emal�je (1826);
14. �v�. Trejyb�s ba�ny�ia Pikeliuose (1752);
15. Jono Krik�tytojo ba�ny�ia Viek�niuose (1854);
16. �v. Onos ba�ny�ia Vai�ai�iuose (1921);
17. �v�. Mergel�s Marijos apsilankymo ma�oji bazilika (1822).
� Region� kult�rini� iniciatyv� centras
� �emai�i� dail�s muziejus

Tinklalapis atnaujintas 2004.12.07