close
Lompat ke isi

Thailand

Lonto Wikipedia, ensiklopedia pereyi bahasa Hulontalo
Kerajaan Thailand
ราชอาณาจักรไทย
BERJAYA BERJAYA
Moto: 
Lagu kebangsaan: 
เพลงชาติไทย
Phleng Chāt Thai
(Indonesia: "Himne Nasional Thailand")
Templat:Centre
Lagu kerajaan: 
เพลงสรรเสริญพระบารมี
Sansoen Phra Barami
(Indonesia: "Muliakan Kehormatannya")
Templat:Centre
[[Berkas:
BERJAYA
BERJAYA
BERJAYA
|250px |center |alt=|Lokasi Thailand]]
Berkas:File:Thailand - Location Map (2013) - THA - UNOCHA-pt.svg
Lokasi Thailand
Ibu kota
(dan kota terbesar)
Bangkok
Bahasa resmi
Templat:Nobold
Thai
Kelompok etnik (2009;[1] 2011[2]Templat:RP)
Demonim Bangsa Thailand
Pemerintahan Kesatuan parlementer monarki konstitusional
 -  Raja Rama X
 -  Putra Mahkota Dipangkorn Rasmijoti
 -  Perdana Menteri Anutin Charnvirakul
Legislatif รัฐสภา
Ratthasapha
 -  Majelis Tinggi Senat
 -  Majelis Rendah Dewan Perwakilan Rakyat
Pembentukan
 -  Kerajaan Sukhothai 1238–1448 
 -  Kerajaan Ayutthaya 1351–1767 
 -  Kerajaan Thonburi 1768–1782 
 -  Kerajaan Rattanakosin 6 April 1782 
 -  Monarki konstitusional 24 Juni 1932 
 -  Konstitusi saat ini 6 April 2017 
Luas
 -  Total 513.120 km2 (50)
 -  Perairan (%) 0,4 (2.230 km2)
Penduduk
 -  Perkiraan 2022 69.648.117[6] (20)
 -  Sensus 2010 64.785.909[7] (21)
 -  Kepadatan 132,1/km2 (88)
PDB (KKB) Perkiraan 2022
 -  Total $1,480  trilliun[8] (23)
 -  Per kapita $21.114[8] (73)
PDB (nominal) Perkiraan 2022
 -  Total $534,758 miliar[8] (28)
 -  Per kapita $7.631[8] (89)
Gini (2021)Steady 35.1[9]
IPM (2023) 0.798 (76)
Mata uang Baht (฿) (THB)
Zona waktu Waktu Standar Thailand (UTC+7)
Lajur kemudi kiri
Ranah Internet .th
.ไทย
Kode telepon +66
Templat:Tnavbar

Thailand, tanggula resmi Kerajaan Thailand omo'omolu tangguliyo Siam (tanggula resmi sambe 11 Mei 1949) yito nogaratuwawu to Asia Tenggara titihede wolo Laos wawu Kamboja to pobbutuwa, Malaysia] wawu Teluk Siam to huliyaliyo wawu Myanmar wolo Deheto Andaman to otolopa.

Tahe "Thai" (ไทย) ma'analiyo bebasi meyalo pereyi to delomo bahasa Thai, wawu mowali olo merujuk ode suku Thai, sambe må lo'osababu tanggula Siam onggo hepopohuna lo warga Thailand oda'aliyo kaum minoritas Tionghoa wawu Amerika.

Mohumayawa wolo wilyah uweewo to Asia Tenggara, budaya wawu agama monto India opongaru da'a to Thailand, asaliliyo lonto Kerajaan Funan kira-kira abad bungaliyo Masehi wolo Kerajaan Khmer.[10] Thailand botiya bungaliyo ta'aluku ode kekuasaan Khmer Empire u molotolo duduta'iyo to Hindu, sambe pongaruliyo onggo woluwo sambe masa botiya.

Pongaru lo India ode budaya Thailand ngo'idiliyo sambe ode pemukim India, wawu wolo dvaravati, Sriwijaya, wwawu kerajaan Kamboja.[11] EA. Voretzsch paracaya bahwa Buddhisme lonto India ode Siam anggadu zaman Kaisar India Ashoka, Kekaisaran Maurya sambe milenium bungaliyo. Lapatiyo ma'o Thailand maa ilopongaruwa lo dinasti Pallava to India huliyaliyo wawu Kekaisaran Gupta to India tilayo.

Geografi

[boli'a | boli'a bungo]

Kerajaan Thai botiya duduta'iyo to mohelu ngolo wilayah geografis u hihihede. To imbihu tilayo ngohuntuwa hu'idu, wawu tambati u molanggata da'a mola to Doi Inthanon (2.576 m). Hu'idu wuwumbuta to tilayo lo Thailand panta-pantango monto Daen Lao Range (ทิวเขาแดนลาว), to wilayah huliyaliyo monto Bukit Shan, to tilayo ode huliyaliyo, Dawna Range (ทิวเขาดอยมอนกุจู) membentuk perbatasan barat dari Thailand antara Mae Hong Son wawu Sungai Salween.[12] yang Thanon Thong Chai Range (เทือกเขาถนนธงชัย), Khun Tan Range (ดอยขุนตาน), Phi Pan Nam Range (ทิวเขาผีปันน้ำ), serta bagian barat Luang Prabang Range (ทิวเขาหลวงพระบาง).[13]

Imbihu pobbutuwa lo deheto woluwo Hamparan Khorat babatasiya wolo Dutula Mekong. wilayah to hungiyo lo nogara botiya oda'aliyo lembah dutula Chao Praya u tolo-tolohe ode Teluk Thailand. To imbihu huliyaliyo woluwo Tanah Genting Kra sambe ode Semenanjung Molayu. Kerajaan Thai titihede wolo Laos wawu Myanmar to imbihu tilayo, wolo Malaysia wawu Teluk Siam to huliyaliyo, wolo Myanmar wawu Deheto Pobbutuwa to otolopa wawu wolo Laos wawu Kamboja to imbihu pobbutuwa. Koordinat geografisliyo duta-duta'a to 5°-21° LU wawu 97°-106° BT.

Referensi

[boli'a | boli'a bungo]
  1. 1 2 International Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination; Reports submitted by States parties under article 9 of the Convention: Thailand (PDF) (dalam bahasa English and Thai). United Nations Committee on the Elimination of Racial Discrimination. 28 July 2011. Diarsipkan (PDF) dari versi asli tanggal 9 October 2016. Diakses tanggal 8 October 2016.
  2. Draper, John; Kamnuansilpa, Peerasit (2016). "The Thai Lao Question: The Reappearance of Thailand's Ethnic Lao Community and Related Policy Questions". Asian Ethnicity. 19: 81–105. doi:10.1080/14631369.2016.1258300.
  3. "Explore all countries–Thailand". World Fact Book. Diakses tanggal 24 Oktober 2022.
  4. Templat:In lang National Statistics Office, "100th anniversary of population censuses in Thailand: Population and housing census 2010: 11th census of Thailand" Diarsipkan 12 July 2012 di Wayback Machine.. popcensus.nso.go.th.
  5. 1 2 3 4 "World Economic Outlook Database, October 2022". International Monetary Fund. October 2022. Diakses tanggal October 14, 2022.
  6. "Gini Index". World Bank. Diarsipkan dari versi asli tanggal 4 December 2017. Diakses tanggal 3 December 2017.
  7. "Thailand | Geography, Economy, History, & Facts". Encyclopedia Britannica (dalam bahasa Inggris). Diarsipkan dari versi asli tanggal 2015-11-21. Diakses tanggal 2020-06-09.
  8. Thakur, Upendra (1986). Some Aspects of Asian History and Culture (dalam bahasa Inggris). Abhinav Publications. ISBN 978-81-7017-207-9. Diarsipkan dari versi asli tanggal 2023-02-10. Diakses tanggal 2020-06-09.
  9. Northern Thailand Archived January 28, 2012, at the Wayback Machine.
  10. ดร.กระมล ทองธรรมชาติ และคณะ, สังคมศึกษา ศาสนาและวัฒนธรรม ม.1, สำนักพิมพ์ อักษรเจริญทัศน์ อจท. จำกัด, 2548, หน้า 24-25