Sostas

Sostas – puošnus krėslas, paprastai įrengtas ant pakylos ir apsuptas baldakimo – monarcho, popiežiaus valdžios simbolis. Sostas simboliškai sutapatinamas su pačia monarcho ar popiežiaus valdžia, metonimiškai ją išreiškia (pvz., „nuversti nuo sosto“ = pašalinti iš valdžios). Sostai paprastai gaminami iš prabangaus medžio ar tauriųjų metalų (aukso, sidabro), gausiai išpuošiami. Ravenos arkivyskupo Maksimiano (546–556 m.) sostas buvo pagamintas iš dramblio kaulo ir gausiai puoštas bareljefais, o popiežiaus sostas Šv. Petro bazilikoje (datuojamas IV a.), pagamintas iš ąžuolo, dramblio kaulo ir puoštas geležiniais žiedais.^[1]

Valdovų sostai minimi nuo pat senovės, be to, mitopoetiniuose tektuose dievai dažnai įvardijami sėdintys sostuose. Biblijoje aprašomas karaliaus Saliamono sostas, padarytas iš dramblio kaulo ir padengtas grynu auksu. Į sostą vedę 6 laipteliai ir buvusi įrengta auksinė pakojė, o po rankenomis stovėję liūtai. Rastas Asirijos karaliaus Sargono II sosto fragmentas, inkrustuotas auksu, dramblio kaulu, lazuritu ir karneoliu. Seniausias žinomas sostas, įkomponuotas į pastato architektūrą, yra XVIII a. pr. m. e. Knoso rūmų sostas. Ko gero pats puošniausias buvo Delio valdovo sostas, inkrustuotas brangakmeniais ir pastatytas ant sidabrinės pakylos.^[1]

Europoje teisę į sostą turėjo ne tik monarchai ir popiežiai, bet ir kiti aukšto rango dvasininkai – kardinolai, vyskupai, mitrą turintys abatai.^[1]