close
Pereiti prie turinio

Yaacov Agam

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Yaakovas Agamas
BERJAYA
Gimė 1928 m. gegužės 11 d.
Rišon Lezionas, Palestinos mandatas
Mirė 2026 m. birželio 21 d. (98 metai)
Veikla dailininkas, skulptorius
BERJAYA VikitekaYaacov Agam

Jakovas Agamas (hebr. יעקב אגם; 1928 m. gegužės 11 d. – 2026 m. birželio 21 d.)[1] – Izraelio skulptorius, tapytojas, XX a. kinetinio ir optinio menų atstovas.

Jakovas Agamas (tikra pavardė − Gipšteinas) gimė 1928 m. gegužės 11 d. Rišon Lezione netoli Tel Avivo, Britų Palestinoje (dabar Izraelis). Jis negavo pradinio formalaus išsilavinimo ir buvo auklėtas asketiškoje maldų aplinkoje savo tėvo, rabino ir kabalisto Yehošua Gibšteino. 1962 m. Y. Agamas savo kūrinių albumo įžangoje akcentavo tris savo kūrybos įtakos faktorius: išaugimą tradicijomis turtingame Izraelyje, buvimą rabino, kuris bandė visą savo gyvenimą atskirti dvasinį gyvenimą nuo fizinio, sūnumi ir susipažinimą su kabala, kuri paskatino ieškoti vidinių tiesų išgyvenimų.[2] Iš pradžių J. Agamas mokėsi Bezalel dailės ir skulptūros akademijoje Jeruzalėje. 1949 m. jis persikėlė į Ciurichą Šveicarijoje, kur mokėsi vietos dailės mokykloje vadovaujamas ekspresionisto ir spalvų teoretiko Johannes Itten, buvo paveiktas šveicarų abstrakcionisto Max Bill kūrybos. Susipažino su „Bauhaus“ ir V. Kandinskio idėjomis. 1951 m. Y. Agamas persikėlė į Paryžių, kur 1953 m. įvyko jo pirmoji personalinė paroda Craven galerijoje. 1955 m. Y. Agamas eksponavo bendroje kinetinio meno parodoje Denise René galerijoje su A. Kolderiu ir Ž. Tangli. Paryžiuje menininkas gyveno likusį gyvenimą.

J. Agamas dirbo kinetinio ir optinio meno srityse kurdamas skulptūras ir trimačius reljefinius tapybos darbus. Viena garsiausių menininko inovacijų buvo „agomagrafos“ − paveikslai, sudaryti iš skirtingų vaizdinių, kurie, žiūrovui žvelgiant į paveikslus iš skirtingų kampų, suformuodavo skirtingus vaizdus. Būdingu tokios tapybos pavyzdžiu yra „Dviguba metamorfozė III“. Kai kuriuos tokius paveikslus žiūrovas pats galėdavo pajudinti, kad juos sudarančios dalys suformuotų naują vaizdą. Savo skulptūrose menininkas naudojo šviesą, garsą ir žiūrovo dalyvavimą. 1972 m. Eliziejaus rūmuose jis įrengė atskirą judančios aplinkos „saloną“ (vėliau perkeltas į Pompidu centrą). 1972 m. įvyko jo retrospektyvinė paroda Paryžiaus šiuolaikinio meno muziejuje, 1980 m. − Gugenheimo muziejuje Niujorke. 1975 m. buvo baigti J. Agamo fontano projektai Paryžiaus La Défense rajone. Kitas garsus fontanas pastatytas Dizengoff aikštėje Tel Avive. 1977 m. jis suprojektavo Niujorko Penktojoje aveniu pastatytą didžiausią pasaulyje menorą. 1979 m. J. Agamas sukūrė „Taikos žvaigždę“ − skulptūros kūrinį, kuriame žiūrint iš vieno kampo matėsi judėjų šešiakampė Dovydo žvaigždė, iš kito − islamo penkiakampė žvaigždė, o žvelgiant frontaliai − šių žvaigždžių sudurtinė žvaigždė. Šis kūrinys buvo skirtas tarp Izraelio ministro pirmininko Menachem Begin ir Egipto prezidento Anwar Sadat sudarytos taikos sutarties progai Ben-Gurion universitete Izraelyje. J. Agamas dirbo ties 1987 m. memorialine siena holokausto aukoms atminti Jeruzalėje.[3]

Viešų kūrinių pavyzdžiai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūrinių galerijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
BERJAYA
  1. Steinberg, Jessica (2026-06-21). „Yaacov Agam, pioneer of kinetic art and Israel Prize winner, dies at 98“. The Times of Israel (anglų). Nuoroda tikrinta 2026-06-21.
  2. „The Algemeiner“
  3. Kristina Miklaševičiūtė (2021-10-26) [2018-09-24]. Monika Jurkėnienė (red.). „Yaacov Agam“. VLE. Nuoroda tikrinta 2026-06-21.