Lietuvos istorijos institutas

Lietuvos istorijos institutas (Tilto g. 17, Vilnius)

Lietuvos istorijos institutas – valstybinis mokslinių tyrimų institutas, vykdantis valstybei ir visuomenei svarbius ilgalaikius lituanistinius mokslinius tyrimus, socialinę ir kultūrinę jų plėtrą.

Istorija

Pastatas, kuriame institutas veikė 1945–1994 m.

Pradžią platesniems moksliniams Lietuvos praeities tyrimams padarė 1855 m. įkurti Vilniaus laikinoji archeologijos komisija ir Senienų muziejus, jų įkūrimo iniciatoriai buvo Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius, Eustachijus Tiškevičius, Adomas Honoris Kirkoras, Adomas Pliateris, Vladislovas Sirokomlė. Jie kasinėjo archeologijos paminklus, rinko ir užrašinėjo padavimus, legendas, rusų ir lenkų kalbomis leido leidinį „Vilniaus archeologijos komisijos užrašai“, surinko ir išleido senų Lietuvos graviūrų albumą.

Komisijos veiklą pratęsė 1907 m. Vilniuje įsikūrus Lietuvių mokslo draugija ir 1919 m. sudaryta Valstybinė archeologijos komisija. Siekiant susistemintai tirti lietuvių kalbą, lietuvių tautosaką ir Lietuvos praeitį, 1939 m. kovo 9 d. Kaune, Valstybės Tarybos salėje įkurtas Lituanistikos institutas. Institute buvo trys skyriai:

• Lietuvių kalbos, vedėjas prof. Antanas Salys
• Lietuvos istorijos, vedėjas prof. Ignas Jonynas
• Lietuvių tautosakos, vedėjas dr. Jonas Balys

Lietuvos istorijos skyrių sudarė Proistorės, Archeografijos ir Istorijos sekcijos. Skyriuje dirbo Vilniaus universiteto istorikai Ignas Jonynas, Zenonas Ivinskis, Adolfas Šapoka bei Juozapas Stakauskas, Vincas Trumpa, Konstantinas Avižonis, Simas Sužiedėlis. 1939–1940 m. veiklos rezultatai buvo paskelbti pirmame istorijos mokslo žurnalo „Lietuvos praeitis“ numeryje.

1940 m. Lietuvą okupavus Raudonajai armijai, vietoje Lituanistikos instituto įkurta Lietuvos mokslų akademija, kurios Humanitarinių mokslų skyriuje įsteigtas Istorijos ir archeologijos institutas. Pirmuoju jo direktoriumi 1941 m. balandžio 25 d. patvirtintas Konstantinas Jablonskis. Antrojo pasaulinio karo metais istorijos mokslo tyrimai buvo nutrūkę ir vėl atnaujinti 1945 m.

1952 m. Lietuvos istorijos institutas sujungtas su Teisės institutu. 1955 m. šis Istorijos ir teisės institutas buvo reorganizuotas į Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos institutą. 1988 m. Lietuvos istorijos institute buvo įsteigtas Pilių istorijos skyrius, kuris 1993 m. pertvarkytas į savarankišką Pilių tyrimo centrą „Lietuvos pilys“. 1990 m. balandžio 9 d. Lietuvos MA Istorijos institutas pavadintas Lietuvos istorijos institutu, o 1991 m. birželio 21 d. įregistruotas kaip savarankiška valstybinė mokslo įstaiga.

Direktoriai

• 1941 m. balandžio – birželio mėn. – Konstantinas Jablonskis
• 1946–1948 m. – Povilas Pakarklis
• 1948–1970 m. – Juozas Žiugžda
• 1970–1987 m. – Bronius Vaitkevičius
• 1987–1992 m. – Vytautas Merkys
• 1992–1999 m. – Antanas Tyla
• 1999–2000 m. – Edmundas Rimša
• 2000–2008 m. – Alvydas Nikžentaitis
• 2008–2019 m. – Rimantas Miknys
• 2019–2024 m. – Alvydas Nikžentaitis
• Nuo 2024 m. – Aurimas Švedas

Skyriai ir mokslinė veikla

Institute veikia septyni mokslo skyriai: archeologijos, miestų tyrimo, etnologijos ir antropologijos, archeografijos, LDK istorijos, XIX amžiaus istorijos, XX amžiaus istorijos.

Taip pat Institute veikia leidybos skyrius, biblioteka ir rankraštynas.

2026 m. Institutas vykdo 6 Ilgalaikių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei 4 kitas mokslines programas. 2026 m. Institutas taip pat įgyvendina 15 Lietuvos mokslo tarybos finansuojamų mokslo tyrimų projektų.

Leidyba

Institutas kasmet išleidžia apie 20 knygų. Prioritetine kryptimi ir toliau lieka fundamentinių Lietuvos istorijos tyrimų publikavimas bei Lietuvos istorijos šaltinių publikavimas.  Leidžiamos „Lietuvos Metrikos“ knygos – vienas svarbiausių LDK istorijos šaltinių. Minint 700-ąsias Vilniaus metines, išleista trijų tomų „Vilniaus istorija“, aprėpianti miesto istorijos laikotarpius nuo XIII a. iki pat 1990 m.

Nuorodos

• Oficiali svetainė