Ectalio Alpės
Ectalio Alpės (vok. Ötztaler Alpen, it. Alpi Venoste) – Rytų Alpių dalis Tirolyje, Austrijos ir Italijos teritorijose, tarp Ino ir Adidžės slėnių. Masyvą juosia Retijos Alpės ir Rezijos perėja (vakaruose, pietvakariuose), Ino slėnis (šiaurėje), Cilertalio Alpės ir Brenerio perėja (rytuose), Adidžės slėnis (pietuose). Ino intakas Ectaler Achė dalina Ectalio Alpes į pagrindinį masyvą pietvakariuose ir Štubajerio Alpes šiaurės rytuose. Ortleso kalnagūbris prie Adidžės kartais irgi priskiriamas Ectalio Alpėms.[1] Ilgis apie 50 kilometrų, aukštis iki 3774 m (Vildšpicės kalnas).
Ectalio Alpės susidariusios iš kristalinių skalūnų. Suskaidytos gilių Ino ir Adidžės intakų slėnių. Yra ledynų; didžiausias – Gepačfernerio ledynas (ilgis apie 10 kilometrų). Alpinizmas, turizmas, žiemos sportas; svarbiausi centrai: Mitelbergas, Seldenas, Obergurglas.[2]
1991 m. Ectalio Alpėse, Hauslabjocho perėjoje rasta suledėjusi 5300 metų senumo žmogaus mumija (Ecis).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1 2 Ötztal Alps. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Ectalio Alpės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
